Materialistais jaunus žmones vadina tik todėl, kad dažniausiai pačių suaugusiųjų požiūris į pinigus yra iškreiptas, o finansinis raštingumas šalyje yra žemas, LRT RADIJO laidai „Tuzinas” sako Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas Marius Ulozas, penkiolika metų dirbantis su įvairiomis jaunimo organizacijomis. Jis sako, kad jaunimas nėra nemotyvuotas, nieko neveikia ir nežino, ko nori, tad įvardija dvylika įsitikinimų apie jaunus žmones, kurie dažniausiai yra klaidingi.
1. Jauni žmonės – nemotyvuoti.
„Atrodo, kad suaugusieji yra motyvuoti, o jaunimas – ne. Norisi pasakyti, kad nėra nemotyvuotų jaunų žmonių, yra tik tie, kurie nenori daryti to, ko iš jų nori suaugusieji, – sako M. Ulozas. – Jaunimas, paaugliai iš tiesų išgyvena sudėtingą laikotarpį, kai iš visiškai nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų priklausomų vaikų, jie tampa savarankiškais ir nepriklausomais žmonėmis. Neskubėkime jų smerkti, verčiau pasistenkime suprasti į sužinoti, ko nori jie.“
2. Visą laiką praleidžia prie…
Telefonai, kompiuteriai, internetas, televizorius – visa tai gąsdina suaugusiuosius, kurie ne visada žino, ką veikia jaunimas, todėl galvoja, kad būtinai ką nors blogo, svarsto M. Ulozas.
Jis pasakoja, kad suaugusieji paprasčiausiai nesupranta, ką jaunimas veikia: „ Pasaulis keičiasi labai greitai. Jauniems žmonėms tai atrodo natūralu. Suaugusiesiems patarčiau pasidomėti, ką veikia jų paaugliai ir pabandyti sukurti prasmingą ryšį, o nemanyti, kad jie veikia kažką nereikalingo. Tikiu, kad jaunimas su malonumu papasakos, kuo yra užimtas. Pavyzdžiui, su savo sūnumi neretai kalbuosi apie vadinamuosius influencerius, ką jie veikia, iš ko gyvena ir pan.“
3. Jaunimui svarbu tik išorinis grožis.
Šis punktas dažniau susijęs su pačių jaunuolių baime, sako M. Ulozas. Anot jo, socialinių tinklų, mados ir grožio kultas daro savo, tad ir jauni žmonės nori atrodyti gerai, nori būti populiariais, nori pritapti ir tai nėra blogai. Paaugliai išties išgyvena daugybę pokyčių, bręsta, juos kankina spuogai ir kitokios problemos, tad jie tikrai jaučiasi negražūs, nemadingi, neįvertinti.
„Mes neturime jų smerkti ir vadinti paviršutiniškais, turime juos suprasti. Jiems tai svarbu. Tai susiję su jaunų žmonių psichologija ir nereikia tam priešintis, verčiau būkite supratingi. Galiausiai, juk panašūs norai būdingi ir kai kuriems suaugusiesiems,” – pastebi M. Ulozas.
Jis svarsto, kad išorinio grožio tema turi daug potemių – jaunas žmogus supranta, kad konkuruoti tenka ne tik su bendraklasiu, bet ir su kitais keliais milijardais pasaulio žmonių, todėl svarbu būti savitu, geriausiu kokioje nors srityje. Išorinis grožis – puiki galimybė pasikalbėti kitomis, su tuo susijusiomis temomis – nuo vertybių iki greitosios mados, teršiančios gamtą.
4. Jaunimas nežino, ko nori.
„Dažnam taip atrodo. Juk, pavyzdžiui, atrodo, kad paaugliui vieną dieną patinka lankyti sporto būrelį, kitą dieną nori šokti, o trečią – domisi šaškėmis. Jie nepastovūs, tačiau jaunystę ir yra skirta tam, kad žmonės galėtų išbandyti skirtingus dalykus ir suprasti, kas iš tiesų domina. Taip turi būti, kaip kitaip suprasti, kam yra gabus, kas jį domina?“ – sako M. Ulozas.
E. Genio/LRT nuotr.
5. Jauni žmonės – materialistai.
Pašnekovas įsitikinęs – jauni žmonės nėra kvaili ir puikiai supranta, kad daiktai kainuoja ir pinigai užtikrina laisvę: „Nebijokite kalbėti apie pinigus. Mokykloje moko matematikos, tačiau niekas nemoko mokėti mokesčių, nepasakoja, kaip uždirbti pinigų. Ir mokykloje, ir universitete jauni žmonės ruošiami konkrečiai darbo vietai, kurios baigus mokslus galbūt jau nebus.“
M. Ulozo manymu, reikia su jaunimu kalbėtis, kaip sukurti vertę ir iš to uždirbti. Vyras pastebi, kad mūsų šalyje apskritai trūksta finansinio raštingumo ir daugelio vyresnės kartos atstovų požiūris į pinigus yra iškreiptas, taip yra todėl, kad anksčiau apie pinigus nebuvo mokoma ir ne visada suprantame, kad pinigai tėra vertės išraiška.
6. Jaunimas bijo atsakomybės.
Atsakomybė, pasak pašnekovo, yra susijusi su savo kelio pasirinkimu ir saviraiška, kuri, remiantis tyrimų duomenimis, penktadaliui jaunimo yra svarbiausias psichologinis poreikis. Todėl jauni žmonės kuria, domisi ir ieško papildomos veiklos.
„O jei jau manote, kad jaunam žmogui atsakomybės stinga, pirmiausia išmokykite jį prisiimti atsakomybę už mažus dalykus. Vertinkite jų pastangas ir nedidelius laimėjimus. Deja, nemokame žmonių įvertinti, mokame juos vertinti – kritikuoti. Sukurti motyvuojančią ir rizikuoti skatinančią aplinką – suaugusiųjų darbas,” – paaiškina M. Ulozas.
7. Jauni žmonės nėra pilietiški.
Pilietiškumas, pasak pašnekovo, yra jauno žmogaus gebėjimas reaguoti į tai, kas vyksta jo šalyje, šeimoje, kaimynystėje, pasaulyje…
„Man patinka pastarųjų metų pokyčiai Lietuvoje. Manau, išmokome švęsti šventes. Puikiausias pavyzdys – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis. Visai nesvarbu, kad jį šventė daugybė žmonių, svarbiausia, kad kiekvienas šią sukaktį paminėjo savaip. Tai įrodo ir daugybė skirtingų fotografijų socialiniuose tinkluose. Leiskime jauniems žmonėms Lietuvą mylėti taip, kaip jie nori. Tegul šventės juos įkvepia,” – sako M. Ulozas.
8. Baigs mokyklą– emigruos.
Tam tikrame amžiuje visi nori pabėgti nuo tėvų, išvažiuoti studijuoti į kitą miestą ar šalį, sako pašnekovas ir pastebi, kad aplinkinių (dažnai ir tėvų bei mokytojų) spaudimas daro nemažą įtaką. Ypač tai juntama mažuose miesteliuose.
Jo manymu, jaunimas turi svajoti, kaip, pavyzdžiui, po dvidešimties metų atrodys Švenčionys ar kuris nors kitas nedidelis miestelis – turėdami ilgalaikę viziją jaunuoliai save sies net ir su mažais miestukais ir nesvajos apie emigraciją.
9. Jauni žmonės nieko neveikia.
Visi jaunimui linki geriausio, todėl dažnai be reikalo spaudžia, sako pašnekovas. Anot jo, nepastebime, kad paaugliai pusdienį būna mokykloje, kitą pusdienį taikosi prie tam tikro šeimos grafiko ir nieko neveikti jiems lieka labai nedaug laiko.
„Jei norite geriausio, palikite jaunus žmones ramybėje. Kai manote, kad jie nieko neveikia, jie iš tiesų bendrauja, kažkuo domisi, ieško informacijos, daug ką apgalvoja. Leiskime jiems pabūti vieniems ar su draugais, kad jie suprastų, kas aplink juos vyksta,” – sako M. Ulozas.
10. Jaunimas – pavojingas.
Dažniausiai daugelis tokią išvadą padaro tik todėl, kad jauni žmonės mėgsta ką nors veikti naktimis ir vaikšto grupelėmis, juokiasi vyras, ne vienerius metus dirbantis su įvairiomis jaunimo organizacijomis.
Pasak jo, žaidimai naktimis ar noras naktį dalyvauti tam tikruose kultūros renginiuose (pavyzdžiui, „Muziejų naktis“) jaunimui asocijuojasi su nepriklausomybe ir savarankiškumu: „Vaikystėje tėvai spęsdavo, kada metas eiti miegoti, todėl jie jaučiasi labiau suaugę, kai gali kontroliuoti daugiau savo laiko, – sako M. Ulozas. – O grupelėmis jie vaikšto todėl, kad taip jaučiasi saugiau, patogiau. Pastebiu, kad netgi kai kviečiame jaunimą į savivaldybes ar jaunimo centrus, jie mieliau ateina su draugais nei vieni. Vargu ar jie vieni susidomėtu panašiu kvietimu.“
11. Jaunimas turi daug žalingų įpročių.
Veikiausiai taip kalba suaugusieji, nes prisimena savo elgesį paauglystėje, svarsto laidos „Tuzinas“ svečias. Jo teigimu, dabar laikai keičiasi ir jaunimas yra kur kas sąmoningesnis, paaugliai ir jaunuoliai sveikiau gyvena, daugiau sportuoja, labiau atsižvelgia į savo mitybos įpročius. Taip juos paveikia visuomenėje vyraujančios gyvenimo būdo mados.
„Pernai atliktas tyrimas valstybėse, esančiose prie Baltijos jūros. Alkoholio ir tabako teisinis reguliavimas visose šalyse labai skiriasi. Remiantis tyrimo išvadomis, tabako ir alkoholio gaminių vartojimas tarp jaunimo mažėja visose šalyse, išskyrus Daniją,“ – sako M. Ulozas.
12. Jauni žmonės maištauja.
Atsiranda žmonių, sakančių, kad jaunimas maištavo prieš 20 ar 30 metų, o dabar visi jauni žmonės yra prisitaikėliai, teigia M. Ulozas. Jo manymu, taip dažniausiai kalba tie, kurie gyveno labai griežtoje santvarkoje, kurioje net kramtoma guma ar plėšyti džinsai buvo didelis išsišokimas.
„Dabar jauni žmonės gyvena visai kitokioje santvarkoje. Jie galbūt net nemaištauja, tiesiog ieško, bando pasirinkti, o suaugusieji jiems ne visada gali patarti. Nemanau, kad jie maištauja, įvairių tyrimų duomenys rodo, kad jauni žmonės nori sėkmingos karjeros, siekia geriau mokytis, sveikiau gyventi, norti tobulėti. Padėkime jiems,” – pataria M. Ulozas.
Parengta pagal LRT RADIJO laidą „Tuzinas“, LRT.lt https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/229131/tuzinas-isitikinimu-apie-jaunima-pagal-m-uloza